Golfas yra brangus žaidimas.

Žaidimo („green fee“) mokesčiai gali kainuoti daugiau, nei nusivesti visą savo šeimą pietų. Narystės kaina naujame golfo klube gali pralenkti net naujo automobilio išlaidas. Gal netgi jūsų nuomos ar paskolos išlaidas. Narysčių mokesčiai golfo klubuose yra lygūs arba viršija vienerių metų koledžų ar universitetų mokesčius už mokslą.

Bet beveik visą laiką, kiek šis žaidimas egzistuoja ir yra žaidžiamas, drąsūs, akiplėšiški ir gebantys konkuruoti žaidėjai rasdavo būdų sumažinti kainas ir įsidėti truputį pinigų atgal į savo kišenes.

“Lošimas yra sinonimas žaidimui”, sakė D.A. Points, žaidėjas iš Pekino, savo antraisiais metais prestižiniame “PGA Tour“ čempionate. “Bet jis nebūtinai turi turėti negatyvią prasmę. Golfo sporte yra didelė konkurencija, bet ne visuomet turnyro prasme. Yra labai daug įvairių už aikštyno vykstančių niuansų, kurie priverčia tave išlikti budriu, bet kartu ir suteikia pačiam golfui žavesio”.

Tačiau yra dar šis tas apie golfą, kas sukelia azartą ir motyvuoja žaidėją žaisti golfą, nepaisant jo sugebėjimų, žaidimo malonumo ar pomėgio vaikytis kamuoliuką po visą parką, su išpjautomis duobutėmis žemėje. Daug golfo mėgėjų labai mėgsta būti dėl ko nors susilažinus. Nesvarbu, ar tai doleris, ar šimtas, ar net tūkstantis.

Paklausykit tyliai kiekvienos grupės bet kuriame golfo lauke prie pirmojo “tee” ir jūs išgirsite, kaip žaidėjai tariasi dėl ko žaisti, dėl kokios pinigų sumos lažinasi ar spėlioja, kiek kuris žaidėjas sugebės pakelti savo “handicap“. Tai žaidimo prigimtis, žaidimas, kuris yra puikiai tinkamas visokio tipo lažyboms, o „handicap” sistema leidžia net labai stipriai besiskiriantiems meistriškumu žaidėjams varžytis vienam su kitu.

Tai kaip šiandien bus? Skins žaidimas po 2 dolerius už duobutę? Ar Nassau už 5 dolerius? O gal Bingo-Bango-Bongo po dolerį už kiekvieną tašką? Ir visos būtinos šalutinės lažybos, žinoma.

Nėra žinoma, kas pirmas sugalvojo lažintis golfo mačuose prieš daug metų, bet lažybų įrodymų galima atsekti Škotijoje, jau 19 amžiaus viduryje. Škotai lažinosi vienas su kitu nuo tada kai senasis Tomas Morrisas buvo dar vaikas, mokėjęs savo lažybininkams pintomis alaus, svarais ir pensais, priklausomai nuo jų rezultatų.

Neprireikė daug laiko, kad praktika persikeltų ir į Ameriką. The Nassau — pati populiariausia golfo lošimo forma šiandien – prasidėjo pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje “The Nassau Country Club” golfo klube Long Island’e, New York‘e. Per daugybę metų, tuzinai golfo lošimų formatų atsirado, kurie gali „išlaisvinti“ openetą nuo jo pinigų.

Bet lošimas nebūtinai turi būti susijęs su grynaisiais. Besivaržantieji lažinasi ir iš kitokių vertingų daiktų, pavyzdžiui, golfo kamuoliukų, kas vaišins po žaidimo, kas mokės už pietus. Net namų ruošos darbai gali būti šeimos draugų, žaidžiančių golfą, lošimo objektai.

Ir besivaržantys ne visada yra suaugę.

“Aš buvau jaunas, tikrai jaunas, gal 6-erių ar 7-erių,”, sakė Points’as, paklaustas, kada pirmą kartą dėl ko nors lošė golfo lauke. “Mano mama ir aš žaisdavom iš ko nors, pavyzdžiui, kas plaus indus pavalgius pietus ar išneš šiukšles.

Visiškai nestebina ir pats profesionalus golfas, turintis ilgą žaidėjų sąrašą, kurie yra liūdna, tačiau yra labiau pagarsėję savo lošimo pomėgiu nei pačiu žaidimu.

Sakoma, kad seras Walter Hagen neitų žaisti, nebent jam iš to būtų kažkokios naudos. Vienas geriausių golfo žaidėjų Sam’as Snead’as, savo ilgame pergalių sąraše turintis ir visų „Majors“ turnyrų trofėjus, tačiau pripažintas lošėjas ir golfo sukčius, vienąkart pasakė: „Aš kartą bandžiau mesti lošti, bet naudos buvo tiek, kiek spardyti bulių basam“.

Šių dienų profesionalai nelabai skiriasi nuo anų laikų, kai kalbama apie lažybas. Antradieniai treniruočių raundai per „PGA Tour” turnyrus yra žymūs savo kovomis, ypač kai žaidžia dukart “Masters“ čempionas Phil‘as Mickelson‘as. Kairiarankis, „Lefty“ pravardę turintis žaidėjas labai mėgsta žaidimą, vadinamą „Hammer”, kuris yra panašus į Skins žaidimą. Vienas žaidėjas gali nugalėti kitą bet kuriuo metu, kol žaidžiama duobutė, dažniausiai po to, kai oponentas blogai smūgiuoja. Tai padvigubina duobutės vertę. Jei nugalėtas žaidėjas nepriima iššūkio ir nesutinka mokėt dvigubai, jis automatiškai pralaimi tą duobutę.

Bet šiems vaikinams, kurie daugelis yra milijonieriai arba multimilijonieriai, laimėti ar pralaimėti keletą šimtinių yra ne esmė.

„Priežastis, dėl ko mes žaidžiame „Hammer” ar “Skins” yra dėl to, kad ten svarbiausi yra ridenamieji smūgiai”, kartą pasakė Mickelson’as. Tai padeda susikaupti, suprasti, kad trijų ar keturių pėdų smūgis gali reikšti labai daug ir pasiruošti psichologinei įtampai ir spaudimui, kurį mes juntame per turnyrus.

Istorija, išdėstyta naujoje knygoje, pavadinimu “Nori lažintis? Geriausios istorijos apie lošimus golfo laukuose“ pasakoja, kad Phil‘as Mickelson’as ir John’as Huston’as yra laimėję 27 000 tūkst. dolerių iš Tim’o Herron’o ir John’o Daly per treniruočių raundą prieš 1998-ųjų „Masters“ turnyrą.

„Be jokios abejonės, tai buvo geriausias treniruočių raundas, kokį tik esu sužaidęs“, sakė Phil‘as Mickelson‘as.

Bet ne kiekvienas yra palankiai nusiteikęs dėl lošimo žaidžiant golfą. 1956-aisiais JAV Golfo Asociacija oficialiai paskelbė, kad lošimas yra auganti problema, kelianti neišvengiamą grėsmę žaidimo sąžiningumui.

Rašydamas 1956-ųjų metų vasario mėnesio žurnalo „USGA Journal and Turf Management” numerį, USGA presidentas Richard S. Tufts nustatė: “Golfas – tai toks žaidimas, kuris turi būti žaidžiamas, visų pirma, dėl jo paties, ypač mėgėjų golfas. Kai jis žaidžiamas lošimo motyvais, blogis gali iškilti į paviršių ir pakenkti tiek žaidimui, tiek pačiam žaidėjui.

“Taigi, USGA primigtynai siūlo golfo klubų nariams, visoms golfo asociacijoms ir visiems golfo turnyrų rėmėjams pasirūpinti prevencija, kad nebūtų lošiama golfo turnyrų metu. Tai taikoma visoms lošimo rūšims, įskaitant „Calcutta” aukcionus, auction pools, tarpusavio lažybas, loterijas ir kitokias lošimo formas. „Golfas turėtų būti žaidžiamas dėl jo paties, o ne dėl pelno“, – teigia USGA.

Atrodo, golfo asociacija daro viską, išskyrus tai, kad neskatina žaidėjus susilažinti dėl kelių banknotų. Golfo lošimai pakelia psicholiginę žaidimo vertę, padidindamas laimėtojo ego (ir piniginės turinį) ir priverčiantis pralaimėjusįjį taisyti savo klaidas. Taigi, kas iš to, jei jūs ką tik aplošėte savo geriausią draugą? Jis pamirš arba jis atsiloš ką prarado.

Lažybos golfo srityje yra kontroliuojamas dalykas, kitaip nei žaidžiant kauliukais ar kortomis. Čia, laimėjimai yra jūsų įgūdžių ir užsispyrimo produktas.

Esminė lažybų savybė yra tikėjimas, kad laimėsi. Be to, kaip ir be pasitikėjimo savimi, tavo geriausi smūgiai dings bunkeriuose, vandens kliūtyse, krūmuose, kartu su tavo pinigais. Jeigu eini žaisti, bijodamas, kad pralaimėsi arba loši iš pinigų, kurių negali sau leisti pralaimėti, didelė tikimybė, kad būtent taip ir įvyks.

Lošimas yra tarsi “įaustas” į golfo “medžiagą”. Medžiagą, galinčia būti puikia kaip šilkas ar egiptietiška medvilnė, kai tau sekasi arba kainuojanti tau savus marškinius, kai nesiseka. Golfo žaidėjas ir lošėjas pats įvertina šiuos rizikos reikalaujančius laimėjimo – pralaimėjimo scenarijus pagal save.

Taigi, kaip žaisime šiandien?